- paramčius
- param̃čius sm. (2) Kls, Sv žr. 1 paramtis: 1. Visas kluonas param̃čiais apstatytas Švnč. 2. Bloga, kai tiltas be param̃čių Švnč. Toks te ir lieptas – nėra param̃čiaus Trgn. Be param̃čiaus negalima pasisemt [v]andenio Klt.
Dictionary of the Lithuanian Language.